Tratata nauja diena

Labas rytas, mielieji! Taigi po paskutiniojo įrašo sulaukiau daug nuomonių ir gerų ir blogų. Kadangi priimu kritika tikrai dėkui Jums, žmonės. Aišku, gal su savo reklama per ask.fm užknisau Jus, bet tikiuosi, kad Jūs per daug nesupyksite :)  Naa, bet prie vienos merginos nuomonės aš grįšiu .

"Nemegstu skaityt blogu ir siaip manau kad tai yra bevertis dalykas. Nx kazka rasyt nete kad visi matytu, lyg tai kazkam rupi, juk betkokiu atveju "dviracio neisrasi" nes siuolaikine karta per daug buka kad sugalvotu ar parasytu kazka nujo." -  taip kiekvieno žmogaus nuomonė yra skirtinga. Vieniems patinka skaityti blogus kitiems ne, bet nebūtų taktiška teigti jog tai bevertis dalykas. "Dviračio neišrasi"- aišku yra papraščiau nieko nedaryti, sedėti ir bukėti (prie to prieisim paskui) ir teigiti jog kažkokia nauja kūrybinė veikla yra bullshit. Žmonės kurie rašo blogus rašo juos su prasme o ne dėl to, kad išpopuliarėtų or smth. Mano įrašų tikslas jog jaunuoji visuomenė būtų labiau motyvuota ir siekanti savo tikslų, būtų sąmojingesnė :). Ir dar apie bukumą. Mane tas tavo sakinys priplojo prie žemės ir aš sedėjau dvigubam facepalm. Tu nužeminai ir save ir savo bendraamžius. Bet čia tavo nuomonė,  teisiog patarimas tau nesedėti vietoje manant jog jei nieko nedarys visuominė bus tokia pati :) Kokia susikuriam tokia ir turim. :) 

Čia su tomis nuomonėmis per daug išsiplečiau :D Buvo žmogelių kurie laukia mano naujų įrašų. Dar kartelį dėkui jums :*

 Šiandienos tema : 

Žmonės su negalia

Šis mano įrašas bus trumpesnis nei anie ir labai atsiprašau jeigu jums neįdomu. ;/ 
Šį kartą šnekėsiu apie tuos žmogeliukus kuriems šiam pasaulyje truputi sunkiau gyventi, negu mums, bet tik fiziškai . (Šnekėsiu tik apie žmonės su fizine negalia)

Kartais mes norime pabėgti nuo nuolitinių rūpeščių ir bėdų. Kartais gyvename tik savanaudišką gyvenimą. Nesusimąstome, jog gyvenimas mums gali mesti iššūkius. Kartais ir labai skaudžius. Neigalūs žmonės- tai tie žmonės iš kurių mes turėtume imtis stiprybės. Šie žmonės daro viską, kad jaustusi laimingi. O mes kai pagalvojame, verkiame dėl visokių ašarų nevertų dalykų .(jog neturime kažkokio daikto, jog mums nesiseka dainuoti ar groti, jog mes nemokame gražiai piešti, jog išsiskyriame su "meile" padraugavę vos 3 savaites). Kiekvienam savos problemos.  Šias laikais labai džiugu, jog šie žmonės integruojami į visuomenę kurioje esame :)

Pas juos nėra žodžio - negaliu. Pas juo vyrauja - aš tai padarysiu!

Stenkimės ir messiekti savo tikslų  ir gyvenimas mums tikrai parodys geresnį kelią :) Sekmės ;*

P.S.
Visai neseniai radau straipsnį apie teatrą ir negalią turinčius žmones. Labai šaunu, kad vaidinti dabar gali kiekvienas :) Būtinai perskaitykite:
http://www.lrytas.lt/?data=20121020&id=sos20neg121020&view=2

Taigi labai dėkui tiems kurie perskaitė šį įrašą. Geros dienos jums :*

Blakstiena :*