AR AŠ NORMALI?

   Ha. Juokinga šiandien pasidarė. Užmačiau keletą 13 metų merginų facebook'e. Arba gal jau reikėtų vadinti boobsbook'e arba assbook'e? Ar man vienai atrodo ar 12-13 durniausias amžius. 12 metų prarasti nekaltybę, draugauti su bene 10 metų už save vyresniais vaikinais, rūkyti, gerti ir keltis nuotraukas kur tu pusnuogė. Labai aukšto intelekto ir subrendusios panelės tikriausiai :D Bet žiauriausia, kad jos dar gina save visais įmanomais būdais. Būtų labai juokinga jeigu nebūtų graudu. Aišku tegul jos daro ką nori. Man nuo to nei šilta nei šalta. Bet kodėl pasaulį dabar nėra tikrųjų vertybių? Arba aš jau nebežinau kas tai yra. Man tikrai baisu, kad mano kartos žmonės ir jaunesni išaugs kaip asmenybės kuriems didžiausiais vaikystės prisiminimas yra pamestas iphonas kuris yra svarbesnis už nežinia kur pamesta nekaltybę.
  Dar vienas dalykas. Kai pasiskelbiau, kad numečiau svorio į ask'ą sulaukiau durnų klausimų kuriuos net gėda atsakyti buvo. Štai vienas iš jų:

Tai kaip man reaguoti.. Man atrodo , kad anoreksikių daugėja ir daugėja.. Juk daug smagiau yra sveikai maitintis. Daugelis merginų daro klaidą - nemyli savęs ir nori neįmanomu rezultatų per trumpą laiką. Po to prasideda badavimai ir visokios kitokios nesąmonės. Merginos nepamirškit, jog Jūs esat nuostabios!
Sekmytės ;*

Statyti ar ne?

   Pasimečiau. Taip mielieji ir mielosios buvau dingus.
Grįžau. Privertė. Aplinkybės.
Ar gali būti blogai pasimesti tarp jausmų? Tarp visos visatos?  Jau beveik viską pamiršti ir jie gryžta.
Taip netikėtai ir kitaip.  Išsipildė svajonė kurios taip ilgai laukiau. Bet kodėl aš nekrykštauju ir net nerodau džiaugsmo signalų? Gal pasikeičiau? Būtų kvaila paiimti ir gražinti viską kaip buvo. Reikia pradėti statyti iš naujo. Tik. Kaip?